Rugsėjo pirmoji vėl pažadino visus anksčiau, privertė suvokti, kad jau laikas atsisveikinti su  gražuole vasara ir skubėti į  mokyklą, kur  laukia ne tik senokai matyti draugai, bet ir mokytojai, kabinetai, klasės, kur teks  daug ir atkakliai dirbti, tyrinėti, atrasti save iš naujo.

Šiemet gimnazijoje šventė prasidėjo šv. Mišių aukojimu kiemelyje ir, nors krapeno rudeniškas lietus,  netrūko jaunatviško džiaugsmo ir dvasinio susitelkimo. Mokyklos direktorius, kan. D.Jasulaitis, linkėjo augti kūnu ir dvasia, siekti savo tikslų sunkiu, įkvepiančiu darbu, patirti kūrybinį džiaugsmą.

Labiausiai jaudinosi mažiausieji – pirmokai, ne vienam ir ašara, paleidus mamos ranką, nuriedėjo, bet padrąsinti savo mokytojos, abiturientų apdovanoti, jie kiek aprimo ir tarė pirmuosius žodžius gana užtikrintai. Dvyliktokų vardu kalbėjusi Ramunė patikino, kad šiemet abiturientai labai stengsis  mokytis, tačiau neišsivers be mkytojų palaikymo, pagalbos ir supratimo. Jiems linkėjo kantrybės ir atkaklumo, rezultatyvaus mokymo.

Šv. Mišių auka, skambėję  berniukų chorelio giesmės, saksofonais  atliekami kūriniai  bei svečių žaismingi linkėjimai nuteikė  naujam gyvenimo etapui visus: vienus –  siekti žinių, kitus –  dalytis savo išmintimi, bendradarbiauti ir, žinoma, vis kitaip įprasminti kiekvieną  mokslo metų dieną.