Mokyklos administracijai, tėveliams ir kitų klasių mokiniams mūsų mažieji pirmokėliai parodė teatralizuotą renginį ,,Buvo senis ir senutė”.

Kūrybiškai pravėrėme tautosakos skrynelę, iš kurios pabiro lietuvių liaudies dainos, pasakos, rateliai, instrumentinė muzika, smulkioji tautosaka…

Šiuo laikmečiu, kai daugumai vaikų vis sunkiau sekasi ilgesniam laikui sukaupti dėmesį, tautosakos žanras pats nuostabiausias. Greitai – trumpai- žaismingai! Be to, kiek gyvenimiškos patirties, gražaus elgesio pavyzdžių, vaizdingų išsireiškimų, o svarbiausia – tai neišsenkantis šaltinis puikios nuotaikos. Kai vaikai pavargsta, ,,pabėga” dėmesys, praveriam tautosakos skrynelę. Natūraliai, be užduočių namuose. Taip ir gimsta šilti renginukai…

Smagu, kad į renginį noriai įsijungė buvę mano mokinukai (dabar penktokai), su kuriais dirbant ir kilo mintis sujungti visus tautosakos žanrus į visumą – teatralizuotą renginį. Tik pavadinom truputį kitaip: ,,Buvo senis ir senutė po keturių metų”.

Atminkime, tautosaka – ne atgyvena, tai būtinybė visapusiškame šiuolaikinio vaiko ugdyme.