Paskutinio skambučio šventė sukvietė visą mokyklos bendruomenę į išskirtinę šventę, kupiną jaudulio, šilumos ir viltingų žvilgsnių į ateitį. Koplyčioje buvo aukojamos šv. Mišios – bendruomenės malda už mūsų abiturientus. Tyliai, bet nuoširdžiai prašyta palaimos jų tolimesnei kelionei, drąsos, tikėjimo ir šviesaus kelio.
Vėliau nuaidėjo paskutinis skambutis sukvietęs visus į šventę. Mažieji pirmokėliai savo šypsenomis ir žaismingumu priminė, nuo ko viskas prasidėjo – jie dvyliktokus mokė „Zuikių mokykloje“. III gimnazijos klasės mokiniai dovanojo jautrią dainą – palydėjimą, kupiną šilumos ir simbolinio atsisveikinimo.
Dvyliktokų valsas – tai ne tik šokis, tai tarsi simbolinis žingsnis iš vaikystės į suaugusiųjų pasaulį. Jų akyse – susijaudinimas, dėkingumas ir neišvengiama ilgesio gaida. Po šokio nuskambėjo jautrūs padėkos žodžiai administracijai, mokytojams ir auklėtojai.
Šiandien dvyliktokai palieka mokyklą, bet lieka jos dalimi. Kaip gyvas prisiminimas ir simbolis – mokyklos kieme pasodintas šermukšnis. Jis augs, stiprės ir kasmet primins apie šią ypatingą laidą – jų žingsnius, jų šypsenas, jų paskutinį skambutį.
Linkime Jums, brangūs abiturientai, tvirto žingsnio į priekį, vilties širdyje ir tikėjimo savo svajonėmis. Tegul gyvenimas dovanoja prasmingus kelius.
 |
 |
 |
 |
 |
 |
 |
 |
 |
 |
 |
 |
 |
 |
 |
 |
 |
 |
 |
 |
 |
 |
 |
 |
 |
 |
 |
 |
 |
 |
 |
 |
 |
 |
 |
 |
 |
 |
 |