Dar įspūdžių iš švenčių laukimo renginio. Pasakojimai apie krikščioniškojo pasaulio tradicijas pynėsi su muzika. Kalėdinis laikotarpis daugelyje kraštų pradedamas šv. Mikalojaus diena gruodžio 6 ir baigiamas Trijų Karalių švente sausio 6. Vokietijoje šv. Mikalojus pradeda kelionę su dovanomis: geri vaikučiai batukuose randa skanumynų, blogai besielgę – žagarų. Italijoje ragana Befana panašiai padalina dovanas per Tris Karalius: batukuose ar kojinėse gali rasti arba dovanų, arba anglies gabaliuką. Norvegijoje bijoma tų siautėjančių raganų, todėl per šventes paslepiamos visos šluotos. Ukrainoje įprasta vaikščioti su didele žvaigžde ir giedoti giesmes. Kalėdinės giesmės atsirado kartu su pirmąja prakartėle, kurią pastatė šv. Pranciškus ir pernakt giedojo su broliais. Pačios žinomiausios visam pasauliui giesmės – iš Anglijos, išskyrus giesmę „Tyli naktis”. Ši buvo sukurta Austrijos mažam miestelyje, kuomet pelės pagraužė vargonus. Jaunas klebonas griebėsi vienintelės išeities, kad šventės neliktų be muzikos: kreipėsi į gretimos parapijos vargonininką, kad tas sukurtų muziką jo parašytam eilėraščiui. Taip gimė giesmė, bet kurios nebeįsivaizduojamas švenčių laukimas. Ir daug įdomių istorijų, susipynusių su įvairių šalių muzika, buvo papasakota.

​

​