MARIJAMPOLĖS ŠV. CECILIJOS GIMNAZIJOS

ĮSTATAI

 

I. BENDROJI DALIS 

1. Marijampolės šv. Cecilijos gimnazija savo veiklą grindžia Lietuvos Respublikos Konstitucija (Žin., 1992, Nr. 33-1014), Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu (Žin., 2000, Nr. 74-2262), Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija (Žin., 1995, Nr. 30-1501), Lietuvos Respublikos švietimo įstatymu (Žin., 1991, Nr. 23-593; 2003, Nr. 63-2853), Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymu (Žin., 1996, Nr. 68-1633; 2004, Nr. 25-752), Lietuvos Respublikos vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros įstatymu (Žin., 2007, Nr. 80-3214) ir kitais įstatymais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, Švietimo ir mokslo ministerijos teisės aktais ir Reikalavimų valstybinių ir savivaldybių mokyklų nuostatams pagrindu parengtais šiais įstatais.

Teisinė forma – viešoji įstaiga.

2. Marijampolės šv. Cecilijos gimnazija yra pelno nesiekiantis ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo.
3. Įstaigos pavadinimas – Marijampolės šv. Cecilijos gimnazija. Sutrumpintas pavadinimas – MŠCG (toliau įstatuose galimas trumpinys – gimnazija).
4. Gimnazija tęsia Vilkaviškio vyskupijos Krikščioniškosios kultūros centro (toliau tekste-VVKKC) vidurinės mokyklos, kuri įsteigta 1992 m. liepos 16 d. Kultūros ir švietimo ministerijos išduotu leidimu Nr.11/29, veiklą.
5. Įstaigos grupė – bendrojo ugdymo mokykla.
6. Įstaigos tipas –gimnazija.
7. Marijampolės šv. Cecilijos gimnazijos buveinė –Naujakurių 6, Marijampolė. Veikla neterminuota.
8. Gimnazijos mokymo kalba – lietuvių.
9. Gimnazijos dalininkas (savininkas) yra Vilkaviškio vyskupijos Krikščioniškosios kultūros centras (VVKKC).
10. Mokymo forma – dieninė mokymosi įstaiga.
11. Pagrindinė veiklos sritis – švietimas. Įstaigos veiklos rūšys:

11.1.akredituota vidurinio ugdymo programa, kodas 85.31.20;

11.2. pagrindinio ugdymo programa, kodas 85.31.10;

11.3. pradinio ugdymo programa, kodas 85.20;

11.4. priešmokyklinio ugdymo programa, kodas 85.10.20

12. Kitos veiklos rūšys:

12.1. švietimui būdingų paslaugų veikla, kodas 85.60

12.2  kitas, niekur kitur nepriskirtas švietimas, kodas 85.59.

13. Gimnazija turi savo vėliavą, emblemą.
14. Gimnazija turi sąskaitą banke, antspaudą su savo simboliu ir pavadinimu.
15. Mokiniams išduodami pažymėjimai ir brandos atestatai Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos nustatyta tvarka:

15.1. baigus vidurinio ugdymo programą (kodas 301001001)- brandos atestatą (kodas VN 3015), jo priedą (kodas VP 3016);

15.2. baigus pagrindinio ugdymo programą (kodas 201001001)- pagrindinio išsilavinimo pažymėjimą (kodas HN 2005);

15.3. baigus pagrindinio ugdymo programą ( kodas 201001001) pirmąją dalį – pažymėjimą (kodas

KN 2059);

15.4. baigus pradinio ugdymo programą (kodas 101001001) – pradinio išsilavinimo pažymėjimą (kodas F N 1002).

 

II. GIMNAZIJOS VEIKLOS TIKSLAI, UŽDAVINIAI IR FUNKCIJOS

16. Gimnazijos tikslai:

16.1. išugdyti dvasingą bei kūrybingą žmogų, pajėgų savarankiškai bei kartu su kitais spręsti savo ir visuomenės gyvenimo problemas tikėjimo šviesoje, pozityviai keisti Lietuvos tikrovę, kūrybingai atsakyti į šiuolaikinio pasaulio iššūkius, gebantį amžinosiomis vertybėmis įprasminti savo gyvenimą prieštaringoje dabarties tikrovėje;

16.2. suformuoti vertybines nuostatas būti savarankišku, atsakingu asmeniu, kuris norėtų ir pajėgtų mokytis visą gyvenimą, tobulintų savo gebėjimus, turėtų asmeninę, krikščionišką, pilietinę bei socialinę kultūrinę kompetenciją, sugebėtų įsitvirtinti darbe ir profesinėje veikloje, kūrybingai dalyvautų krašto pilietiniame, religiniame, kultūriniame ir socialiniame gyvenime.

17. Įstaigos uždaviniai:

17.1. sudaryti mokiniams sąlygas įgyti žinių visuomenei būdingą informacinę kultūrą, užtikrinant gimtosios ir užsienio kalbų mokėjimą, informacinį raštingumą, taip pat šiuolaikinę socialinę kompetenciją ir gebėjimus savarankiškai kurti savo gyvenimą;

17.2. užtikrinti darnią prigimtinių vaiko galių plėtotę, puoselėti jo dvasinę, tikėjimo vertybėmis grįstą kultūrą, pilietiškumą, perteikti tautinės ir etninės kultūros pagrindus, Europos ir pasaulio humanistinės kultūros tradicijas ir vertybes;

17.3.laiduoti sąlygas asmens brandžiai religinei, tautinei savimonei, dorovinei, estetinei, mokslinei kultūrai, idealistinei pasaulėžiūrai formuotis, taip pat garantuoti tautos, krašto kultūros tęstinumą, jos tapatybės išsaugojimą, nuolatinį katalikų tikėjimo vertybių kūrimą, puoselėti krašto atvirumą ir dialogiškumą;

17.4. nustatyti jaunuolio gebėjimus ir pagal tai padėti jam įsigyti profesinę kvalifikaciją ir kompetenciją, atitinkančią šiuolaikinį kultūros bei technologijų lygį ir padedančią jam įsitvirtinti ir sėkmingai konkuruoti kintančioje darbo rinkoje, perteikti šiuolaikinių technologijų, ekonomikos bei verslo kultūros pagrindus, būtinus šalies ūkio pažangai, konkurencingumui, sudaryti sąlygas nuolat tenkinti pažinimo poreikius;

17.5.  ugdyti mokinio atsakomybės, humanizmo ir demokratijos principais bei krikščioniškomis vertybėmis pagrįstą dorovinę ir pilietinę savimonę bei nuostatą vadovautis šiomis vertybėmis savo  gyvenime ir veikloje;

17.6.  sudaryti sąlygas asmeniui įgyti demokratijos tradicijas įkūnijančius pilietinės bei politinės kultūros pagrindus, išplėtoti gebėjimus ir patirtį, būtiną kompetentingam Lietuvos piliečiui, europinės ir pasaulinės bendrijos, daugiakultūrės visuomenės nariui;

17.7.  puoselėti mokinio pasitikėjimą savo jėgomis, iniciatyvumą,  savarankiškumą,  nusiteikimą  imtis  atsakomybės,  nuostatą  bei  gebėjimą  mokytis  visą  gyvenimą  bei  tobulėti.

18. Gimnazijos funkcijos:

18.1.  organizuoja ugdymo procesą (mokslo  metų  pradžia – rugsėjo  1-oji  diena),  formuoja  ir įgyvendina mokinių ugdymo turinį pagal Švietimo ir mokslo ministerijos patvirtintus bendruosius arba jos nustatyta tvarka suderintus individualius ugdymo planus ir bendrąsias programas; patenkina mokinių poreikių įvairovę, derindama ugdymo turinį, siūlydama ir taikydama skirtingus  mokymo(si)  būdus  ir  tempą;

18.2. užtikrina  ugdymo  kokybę;

18.3. teikia  priešmokyklinį, pradinį,  pagrindinį  ir  vidurinį  išsilavinimą;

18.4. užtikrina mokinių  dorinį,  tautinį,  pilietinį,  patriotinį  ugdymą; kultūrinės  ir  socialinės  brandos  ugdymą; pagarbos  tėvams,  mokytojams,  kalbai,  talento  ir  gabumų  ugdymą:

18.4.1. skatina save pažinti;

18.4.2. ugdymą grindžia laisvės, teisingumo ir meilės dvasia;

18.4.3. pabrėžia socialinio teisingumo svarbą;

18.4.4. skiepija rūpinimąsi socialiai apleistaisiais;

18.4.5. skatina mokyklos bendruomenę rūpintis savo dvasiniu tobulėjimu;

18.5. sudaro  mokiniams  sveikas  ir  saugias  ugdymosi  sąlygas:

18.5.1. vykdo  žalingų  įpročių,  narkomanijos  prevencijos  programą;

18.5.2. organizuoja neformalųjį mokinių švietimą, integruodama jį su bendruoju lavinimu,  bei  kitą  turiningą  nepamokinę  veiklą;

18.5.3. vykdo prevencinį darbą su pažeidžiančiais gimnazijos vidaus tvarkos taisykles mokiniais;

18.5.4. organizuoja mokinių vasaros poilsį;

18.6. skatina  mokinių  saviugdą  ir  saviraišką:

18.6.1. mokinių  tarybos  veiklą;

18.6.2. laisvalaikio  ir  pramogų  kultūros  kūrimą;

18.7.  dalyvauja  įvairiuose  projektuose;

18.8.  teikia specialiąją pedagoginę pagalbą specialiųjų poreikių vaikams, organizuoja specialiųjų poreikių vaikų ugdymą;

18.9.   įsivertina gimnazijos veiklos kokybę;

18.10.  vykdo pagrindinio ugdymo programos žinių patikrinimą,  brandos egzaminus;

18.11.  organizuoja įstaigos bibliotekos ir skaityklos veiklą, kuria modernią informavimo sistemą;

18.12.  siekia, kad įstaiga taptų vietos bendruomenės kultūros židiniu;

18.13.  mokinių tėvų (globėjų, rūpintojų) pageidavimu teikia papildomas paslaugas (pailgintos darbo dienos grupes, popamokinę mokinių priežiūrą, sudaro sąlygas ugdyti VVKKC ir kt.);

18.14. sistemingai kontroliuoja, kaip vykdo sutartyse numatytus įsipareigojimus mokytojai, įstaigos

valdymo ir pedagoginės-psichologinės pagalbos funkcijas atliekantys darbuotojai, kiti administracijos darbuotojai, aptarnaujantis personalas, mokiniai bei įstaigos partneriai.

 

III.    GIMNAZIJOS DALININKAI, JŲ TEISĖS, NAUJŲ DALININKŲ PRIĖMIMO TVARKA

19. Gimnazijos dalininkas (savininkas) yra VVKKC.
20. Gimnazijos dalininku gali būti fizinis ar juridinis asmuo, kuris Viešųjų įstaigų įstatymo ir šių Įstatų nustatyta tvarka yra perdavęs Gimnazijos įnašą ir turi šio įstatymo ir šių Įstatų nustatytas dalininko teises, taip pat asmuo, kuriam dalininko teisės yra perleistos Įstatų ar įstatymų nustatyta tvarka.
21. Asmuo, norintis tapti nauju Gimnazijos dalininku, pateikia raštišką prašymą Gimnazijos vadovui. Vadovas per 30 dienų privalo sušaukti visuotinį dalininkų susirinkimą. Pritarus visuotiniam dalininkų susirinkimui ir asmeniui įnešus įnašą, jis tampa Gimnazijos dalininku. Nauju dalininku asmuo taip pat gali tapti įgijęs visą arba dalį įstatymų tvarka perleidžiamo Gimnazijos dalininko turto (įnašo).

Asmuo, norintis tapti dalininku, per 30 dienų nuo visuotinio dalininkų susirinkimo sprendimo priėmimo dienos privalo sumokėti pinigų sumą, lygią apmokamo įnašo dydžiui, į Gimnazijos sąskaitą. Turtinis įnašas perduodamas Gimnazijos turto perdavimo-priėmimo aktu.

22. Priėmus naujus dalininkus, yra keičiami Gimnazijos įstatai.
23. Dalininkas turi šias teises:

23.1.   neturtines:

23.1.1.   dalyvauti ir balsuoti visuotiniuose dalininkų susirinkimuose;

23.1.2.   susipažinti su dokumentais ir gauti informaciją apie veiklą;

23.1.3.   kreiptis į teismą su ieškiniu prašydamas panaikinti visuotinio dalininkų susirinkimo ir kitų įstaigos organų sprendimus, taip pat pripažinti negaliojančiais valdymo organų sudarytus sandorius, jeigu mano, kad yra pagrindas juos ginčyti;

23.1.4.   kreiptis į teismą su ieškiniu uždrausti įstaigos valdymo organams ateityje sudaryti sandorius, prieštaraujančius įstaigos tikslams ar pažeidžiančius įstaigos valdymo organo kompetenciją;

23.1.5.   kitas įstatymuose nustatytas neturtines teises.

23.2.   turtines:

23.2.1.   gauti likviduojamos įstaigos dalininkų kapitalo dalį Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymo 17 straipsnio 9 dalyje nustatyta tvarka;

23.2.2.  įstatų ir įstatymų nustatyta tvarka perleisti kitiems asmenims dalininko teises, išskyrus atvejus,

kai dalininkas yra valstybė ar savivaldybė.

24. Apie ketinimą perleisti ar kitokiu būdu suvaržyti savo teises į Gimnazijos turto dalis, Gimnazijos dalininkas privalo raštu informuoti Gimnazijos vadovą. Šiame pranešime turi būti nurodytas Gimnazijos turto dalių perleidimo ar kitokio teisių suvaržymo būdas, kaina ir kitos sąlygos (jeigu jos egzistuoja), numatomo perleidimo data. Gavęs tokį prašymą Gimnazijos vadovas per 10 darbo dienų privalo apie tai informuoti likusius Gimnazijos dalininkus.

Pirmenybės teisę įsigyti ketinamas parduoti Įstaigos turto dalis pagal sąlygas, nurodytas Gimnazijos vadovui pateiktame pranešime, turi visi likusieji Gimnazijos dalininkai. Jeigu norą įsigyti šias Gimnazijos turto dalis pareiškia daugiau nei vienas Gimnazijos dalininkas, ketinamos parduoti turto dalys paskirstomos proporcingai norą pirkti pareiškusių Gimnazijos dalininkų valdomos Gimnazijos turto dalims, jeigu šie Gimnazijos dalininkai nesusitarė kitaip.

 

IV. MOKINIŲ PRIĖMIMAS Į GIMNAZIJĄ IR PERĖJIMAS Į KITĄ MOKYKLĄ

25. Mokiniai priimami į gimnaziją vadovaujantis Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro įsakymu, patvirtintu Priėmimo į valstybinę ir savivaldybės bendrojo lavinimo, profesinę mokyklą bendrųjų kriterijų sąrašu, Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro įsakymu patvirtintu Nuosekliojo mokymosi pagal bendrojo lavinimo programas tvarkos aprašu ir Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro įsakymu patvirtintu Mokymosi pagal adaptuotą vidurinio ugdymo programą tvarkos aprašu bei dalininko nustatyta tvarka.
26. Į gimnaziją priimami mokiniai, norintys įgyti išsilavinimą pagal pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas nepriklausomai nuo tautybės, gyvenamosios vietos.
27. Mokiniai į gimnaziją priimami pateikus prašymą, tapatybę liudijantį dokumentą ir dokumentą apie mokymosi pasiekimus ar įgytą išsilavinimą bei deklaravus norą ugdytis tikėjimo aplinkoje. Prašymą už vaiką iki 14 metų pateikia vienas iš tėvų (globėjų), 14–16 metų vaikas – pats, turintis tėvų (rūpintojų) raštišką sutikimą. Priimant į gimnaziją teikiamas pirmumas mokiniams šeimų, iš kurių jau yra besimokančių šioje gimnazijoje.
28. Apie mokinių priėmimą skelbiama gimnazijos interneto svetainėje, vietinėje spaudoje.
29. Mokytis pagal vidurinio ugdymo programą priimamas asmuo, pateikęs pagrindinio išsilavinimo pažymėjimą.
30. Užsienyje mokęsis mokinys mokytis pagal pradinio, pagrindinio ar vidurinio ugdymo programą priimamas bendra tvarka, o neturintis mokymosi pasiekimų dokumento –gimnazijos įvertinus jo pasiekimus.
31. Mokinio priėmimas mokytis pagal pradinio,  pagrindinio ar vidurinio ugdymo programą įforminamas mokymosi sutartimi, kurioje aptariami gimnazijos ir mokinio (arba asmens, atstovaujančio vaiko interesams) įsipareigojimai, jų nevykdymo pasekmės.
32. Abu mokymo sutarties egzempliorius pasirašo gimnazijos direktorius ir prašymo pateikėjas. Vienas egzempliorius įteikiamas prašymą pateikusiam asmeniui, sutarties kopija segama į asmens bylą. Sutartis sudaroma iki pirmos mokymosi dienos.
33. Už vaiką iki 14 metų sutartį pasirašo vienas iš tėvų (globėjų).
34. 14–16 metų vaikas sutartį pasirašo tik turėdamas vieno iš tėvų (rūpintojų) raštišką sutikimą.
35. Sudarius sutartį, formuojama mokinio asmens byla, asmens duomenys įtraukiami į mokinių duomenų bazę. Sutartys registruojamos Mokymo sutarčių registracijos knygoje.
36. Mokinys, norintis pereiti į kitą mokyklą, gimnazijos vadovui pateikia prašymą raštu. Išvykstančiam mokiniui išduodami reikiami dokumentai, nutraukiama mokymo sutartis, per 10 dienų informuojama mokykla, į kurią perėjo mokytis mokinys. Prašymą dėl perėjimo į kitą mokyklą mokiniams iki 14 metų rašo tėvai (globėjai).
37. Gimnazija, netenkinanti mokinio poreikių, suderinusi su mokinio tėvais (globėjais, rūpintojais), siūlo jam mokytis kitoje mokykloje.
38. Mokinys grubiai pažeidinėjantis gimnazijos darbo tvarkos taisykles, mokytojų tarybai pasiūlius, o gimnazijos tarybai pritarus, gali būti šalinamas iš gimnazijos direktoriaus įsakymu.
39. Mokinys, su tėvais ar kitais teisėtais atstovais išvykęs nuolat gyventi į užsienio valstybę ir nelankantis gimnazijos ilgiau negu 1 mėnesį, laikomas jos nelankančiu ir suderinus su Marijampolės miesto savivaldybės administracijos Švietimo skyriumi, gimnazijos direktoriaus įsakymu išbraukiamas iš mokinių sąrašo.

 

V. GIMNAZIJOS TEISĖS IR PAREIGOS

40. Gimnazijos teisės:

40.1.   sudaryti sutartis veiklai vystyti bei prisiimti įsipareigojimus;

40.2.   teikti mokamas paslaugas, atlikti sutartinius darbus bei nustatyti jų kainas;

40.3.   gauti valstybės nustatytas lėšas ugdymui finansuoti;

40.4.   gauti paramą;

40.5.   steigti filialus;

40.6.   vykdyti Lietuvos Respublikos ir tarptautinius švietimo projektus;

40.7.   naudoti lėšas įstatuose numatytiems tikslams ir uždaviniams įgyvendinti;

40.8.   skelbti konkursus priemonėms įgyvendinti;

40.9.   užmegzti tarptautinius ryšius, keistis specialistais, bendradarbiauti su Lietuvos ir tarptautinėmis panašaus pobūdžio organizacijomis ir įstaigomis;

40.10.   stoti į ne pelno organizacijų asociacijas, tarp jų ir tarptautines, bei dalyvauti jų veikloje;

40.11.   gauti ir naudoti Lietuvos, užsienio šalių ir tarptautinių organizacijų programų, teikiančių techninę, materialinę ir finansinę pagalbą, lėšas;

40.12.   turėti kitų teisių, jeigu jos neprieštarauja teisės aktams.

41. Gimnazijos pareigos:

42.1.   tvarkyti buhalterinę apskaitą;

42.2.   teikti finansinę-buhalterinę ir statistinę informaciją valstybės ir Marijampolės miesto savivaldybės institucijoms ir mokėti mokesčius įstatymų nustatyta tvarka;

42.3.   efektyviai naudoti lėšas ir turtą įstatuose nustatytiems tikslams ir uždaviniams įgyvendinti;

42.4.   pripažinti kiekvieno mokinio individualumą, poreikių įvairovę, skirtingus gebėjimus ir potyrius;

42.5.   informuoti mokinių tėvus apie įstaigos veiklą, veiklos tikslus ir uždavinius, jų įgyvendinimo būdus, bendradarbiauti sprendžiant įstaigos valdymo klausimus;

42.6.   skatinti tėvus dalyvauti planuojant įstaigos veiklą, aptariant mokinių ugdymo turinį, veiklos organizavimo būdus, įtraukti tėvus į mokinių ugdymą, informuoti apie mokinio pasiekimus, išlaikyti informacijos konfidencialumą;

42.7.   sudaryti darbuotojams tinkamas darbo sąlygas, laiduojančias darbo efektyvumą;

42.8.   remti mokytojų visuomeninių, savišvietos, metodinių, kultūrinių grupių veiklą ir jų idėjas;

42.9.   skatinti mokytojų profesinį tobulėjimą, sudaryti sąlygas tobulinti kvalifikaciją (dalyvauti kursuose, seminaruose, projektuose, gauti reikalingą metodinę, mokslinę bei informacinę medžiagą, ugdymo priemones ir jomis naudotis).

 

VI. GIMNAZIJOS BENDRUOMENĖS NARIŲ TEISĖS, PAREIGOS IR ATSAKOMYBĖ

44. Mokinių teisės, pareigos ir atsakomybė.

44.1. Mokinys turi teisę:

44.1.1. nemokamai gauti informaciją apie Marijampolės mieste ir šalyje veikiančias mokyklas, švietimo programas, mokymosi formas;

44.1.2. mokytis gimnazijoje pagal savo gebėjimus ir poreikius, savarankiškai mokytis ir įgyti valstybinius standartus atitinkantį bendrąjį išsilavinimą;

44.1.3. dalyvauti svarstant ugdymo proceso organizavimo klausimus;

44.1.4. eksternu laikyti egzaminus, liudijančius, kad tam tikra formaliojo švietimo programos ar jos dalis (modulis) įvykdyta;

44.1.5. pasirinkti formaliojo švietimo programas bei jo saviraiškos poreikius tenkinančius šių programų modulius, pasirenkamųjų dalykų programas, kursus, pereiti iš vienos mokymo pakopos į kitą;

44.1.6. į psichologinę ir specialiąją pedagoginę, specialiąją, socialinę pedagoginę, informacinę pagalbą, sveikatos priežiūrą gimnazijoje, informaciją apie pasiekimų vertinimą ir kitą su mokymusi susijusią informaciją;

44.1.7. į socialinę pagalbą, jei tokios pagalbos negali jam suteikti tėvai (globėjai, rūpintojai);

44.1.8. mokytis savitarpio pagarba grįstoje, psichologiškai, dvasiškai ir fiziškai saugioje aplinkoje, turėti higienos reikalavimus atitinkančius mokymosi krūvį ir darbo vietą;

44.1.9. į nešališką mokymosi pasiekimų įvertinimą;

44.1.10. dalyvauti įstaigos savivaldoje šiuose įstatuose nustatyta tvarka;

44.1.11. burtis į mokinių ir jaunimo organizacijas, kurių veikla sąlygoja dorovinę, pilietinę, kultūrinę, fizinę bei socialinę brandą, lavintis saviugdos ir saviraiškos būreliuose, dalyvauti visuomenės gyvenime, taikiuose susirinkimuose, kurių veikla neprieštarauja Lietuvos Respublikos įstatymams bei moralės normoms;

44.1.12. teikti siūlymus dėl gimnazijos veiklos gerinimo;

44.1.13. nustatyta tvarka naudotis gimnazijos vadovėliais, biblioteka, skaitykla, sporto sale, kabinetais;

44.1.14. gauti informaciją apie save, dalyvauti, kai svarstomas jo elgesys;

44.1.15. į visiems vienodas galimybes ir lygias sąlygas skleisti savo gebėjimus ir talentus;

44.1.16. į poilsį ir laisvalaikį, atitinkantį jo amžių, sveikatą ir poreikius;

44.1.17. įstatymų nustatyta tvarka ginti savo teises;

44.1.18. į minties, sąžinės, žodžio laisvę.

44.2. Mokinys privalo:

44.2.1. sudarius mokymo sutartį, laikytis visų jos sąlygų, įstaigos darbo tvarką reglamentuojančių dokumentų reikalavimų;

44.2.2. stropiai mokytis, gerbti mokytojus ir kitus įstaigos bendruomenės narius;

44.2.3. mokytis pagal privalomojo švietimo programas iki 16 metų;

44.2.4. įgyti pakankamai žinių ir patirties, kad teisingai pasirinktų tolesnio mokymosi ar profesinės veiklos kelią, būtų pasiruošęs savarankiškam gyvenimui;

44.2.5. nuolat lankyti gimnaziją, laikytis mokinių elgesio ir gimnazijos vidaus tvarkos taisyklių;

44.2.6. sąžiningai atlikti kontrolinius darbus bei dalyvauti gimnazijos organizuojamuose testuose, pasiekimų patikrinimuose;

44.2.7. vykdyti mokytojų bei įstaigos vadovų nurodymus;

44.2.8. vadovautis sveikos gyvensenos principais, nevartoti alkoholio, narkotikų ir kitų psichotropinių medžiagų;

44.2.9. vykdyti kitas mokinio pareigas, nustatytas Švietimo įstatyme, gimnazijos darbo tvarkos taisyklėse.

44.3. Mokinių atsakomybė:

44.3.1. už gimnazijos darbo tvarkos taisyklių ir mokinio elgesio normų pažeidimus taikomos šios poveikio priemonės:

44.3.1.1. klasės auklėtojo arba mokytojo pastaba;

44.3.1.2. mokinių tarybos papeikimas;

44.3.1.3. direktoriaus pastaba, papeikimas arba griežtas papeikimas, šalinimas iš gimnazijos;

44.3.2. mokiniams, atsisakiusiems laikytis gimnazijos įstatų, darbo tvarkos bei mokinio taisyklių, siūloma mokytis kitoje mokykloje;

44.3.3. įstatymo numatytais atvejais mokinys atsako už materialinės žalos padarymą.

45. Tėvų (globėjų, rūpintojų) teisės ir pareigos.

45.1. Tėvai (globėjai, rūpintojai) turi teisę:

45.1.1. gauti informaciją apie Marijampolės šv. Cecilijos gimnazijos siūlomą ugdymo turinį bei jo organizavimo būdus – individualias skirtingų vaikų, tarp jų ir ypač gabių, ugdymo programas;

45.1.2. nemokamai gauti informaciją apie Marijampolės mieste ir šalyje veikiančias mokyklas, švietimo programas, mokymo formas;

45.1.3. reikalauti, kad jų vaikui būtų teikiamas valstybės standartus atitinkantis bendrasis lavinimas;

45.1.4. dalyvauti vaikui renkantis neformaliojo ugdymo kryptį;

45.1.5. gauti informaciją apie savo vaiko ugdymosi sąlygas ir jo pasiekimus;

45.1.6. kartu su mokytojais spręsti vaiko palikimo kartoti kursą klausimą;

45.1.7. dalyvauti Marijampolės šv. Cecilijos gimnazijos bendruomenės ir savivaldos institucijų veikloje;

45.1.8. remti gimnaziją materialiai;

45.1.9. dalyvauti gimnazijos renginiuose.

45.2. Tėvai (ar vaiko globėjai,  rūpintojai) privalo:

45.2.1. vaiką, kuriam iki gruodžio 31 d. suėjo 7 metai, arba jaunesnį mokyklai subrendusį vaiką (jeigu tėvai ar vaiko globėjai, rūpintojai turi brandos mokyklai įvertinimą) leisti į gimnaziją, užtikrinti punktualų ir reguliarų gimnazijos lankymą;

45.2.2. sudaryti vaikui sveikas ir saugias gyvenimo bei mokymosi sąlygas, apsaugoti jį nuo smurto, prievartos ir išnaudojimo, užtikrinti, kad vaikas laiku pasitikrintų sveikatą;

45.2.3. bendradarbiauti su gimnazijos vadovais, mokytojais, kitais specialistais, teikiančiais specialiąją, psichologinę, socialinę pedagoginę, specialiąją pedagoginę pagalbą, sveikatos priežiūrą, sprendžiant vaiko ugdymosi klausimus;

45.2.4. kontroliuoti ir koreguoti vaiko elgesį;

45.2.5. užtikrinti vaiko parengimą gimnazijai, jo mokymąsi pagal pradinio ir pagrindinio ugdymo programas;

45.2.6. vykdyti gimnazijos ir mokytojų tarybų nutarimus;

45.2.7. atlyginti dėl vaiko (globotinio) kaltės gimnazijai padarytą materialinę žalą;

45.2.8. dalyvauti klasės susirinkimuose, pateikti reikiamą informaciją apie savo vaiką, mokytojams prašant;

45.2.9. sudaryti reikiamas prielaidas vaiko protinių, dvasinių ir dorovinių galių vystymuisi.

45.3. Tėvai (globėjai, rūpintojai), nesudarantys sąlygų mokytis arba nusišalinę nuo mokinių ugdymo klausimų sprendimo, fiziškai ir moraliai žalojantys savo vaikus, atsako įstatymo numatyta tvarka.

46. Mokytojų teisės, pareigos ir atsakomybė.

46.1. Mokytojas turi teisę:

46.1.1. siūlyti savo individualias programas, laisvai rinktis pedagoginės veiklos būdus ir formas;

46.1.2. būti atestuotas ir įgyti kvalifikacinę kategoriją Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka;

46.1.3. dalyvauti įstaigos savivaldoje, teikti pasiūlymus įstaigos veiklai gerinti;

46.1.4. koreguoti tėvų (globėjų, rūpintojų) sociokultūrinės aplinkos poveikį vaiko ugdymui ir ugdymuisi;

46.1.5. atostogauti vasarą ir naudotis Lietuvos Respublikos Vyriausybės numatytomis lengvatomis;

46.1.6. dirbti pedagoginio darbo diskretiškumą laiduojančiomis sąlygomis;

46.1.7. įsivertinti gimnazijos veiklos kokybę pagal savo kompetenciją;

46.1.8. teikti siūlymus dėl gimnazijos vadovų vadybinės ir mokytojų pedagoginės veiklos;

46.1.9. neatestuoti mokinio, praleidusio 2/3 pamokų per pusmetį.

46.2. Mokytojas privalo:

46.2.1. užtikrinti ugdomų mokinių saugumą, geros kokybės ugdymą;

46.2.2. formuoti tvirtus mokinių dorovės ir sveikos gyvensenos įgūdžius; ugdyti darbštumo, atsakomybės, pasitikėjimo, savarankiškumo, susitelkimo, atvirumo, iniciatyvumo ir reiklumo sau bruožus; padėti jiems tenkinti saviraiškos bei saviugdos poreikius, plėtoti jų kultūrinius interesus;

46.2.3. laikytis bendrosios ir pedagoginės etikos normų;

46.2.4. kaupti dalykines, pedagogines, psichologines žinias, plėsti kultūrinį akiratį, tobulintis ir nustatyta tvarka atestuotis;

46.2.5. pasiruošti pamokoms, neformaliojo ugdymo užsiėmimams ir kitai pedagoginei veiklai;

46.2.6. nešališkai vertinti mokinių mokymosi pasiekimus;

46.2.7. skatinti mokinius mokytis, suteikti pedagoginę psichologinę pagalbą turintiems mokymosi sunkumų, specialiųjų ugdymosi poreikių;

46.2.8. glaudžiai bendradarbiauti su tėvais (globėjais, rūpintojais) ir mokiniais sprendžiant ugdymo(si) klausimus;

46.2.9. nuolat informuoti tėvus (globėjus, rūpintojus) apie jų vaikų ugdymosi poreikius ir pasiekimus;

46.2.10. bendradarbiauti su kolegomis, abipusiu susitarimu geranoriškai stebėti vienas kito darbą, mokytis vienam iš kito;

46.2.11. dalyvauti pagal kompetenciją pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo, brandos egzaminų vykdymo, organizavimo ir vertinimo komisijų darbe;

46.2.12. laiku ir kokybiškai tvarkyti pedagoginės veiklos dokumentus;

46.2.13. vykdyti gimnazijos vadovų nurodymus ir savivaldos institucijų nutarimus, laikytis gimnazijos darbo tvarkos taisyklių;

46.2.14. pritaikyti integruotiems specialiųjų poreikių vaikams ugdymo turinį, metodus ir mokymo priemones, bendradarbiauti su gimnazijos specialiojo ugdymo komisija;

46.2.15. pagal mokinių siekius ir galimybes individualizuoti ugdymo turinį, laiduojantį gerus ugdymo(si) rezultatus;

46.2.16. analizuoti savo pedagoginę veiklą, vertinti ugdymo rezultatus ir su jais supažindinti mokinius, jų tėvus (globėjus, rūpintojus), kolegas ir įstaigos vadovus;

46.2.17. padėti mokiniams tenkinti jų saviraiškos ir saviugdos poreikius, plėtoti kultūrinius interesus, daryti poveikį gimnazijos sociokultūrinei aplinkai;

46.2.18. dalyvauti, jeigu paskiriami, įsivertinant gimnazijos veiklos kokybę, vykdančių grupių veikloje;

46.2.19. ieškoti naujų ugdymo turinį ir jo kaitą atitinkančių pedagoginės veiklos formų ir metodų bei taikyti juos savo pedagoginėje veikloje;

46.2.20. dalyvauti gimnazijos kultūrinėje veikloje, renginiuose, prisidėti juos organizuojant.

46.3. Mokytojas atsako:

46.3.1. už mokinių sveikatą ir gyvybę pamokų, pertraukų, neformaliojo ugdymo bei klasės ir gimnazijos organizuojamų renginių metu, jeigu tokį renginį mokytojas organizuoja arba paskirtas atsakingu už jį;

46.3.2. už savo pareigų netinkamą vykdymą, gimnazijos darbo tvarkos taisyklių nesilaikymą Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.

47. Klasės auklėtojo teisės, pareigos ir atsakomybė.

47.1. Klasės auklėtojo teisės:

47.1.1. pasirinkti konstruktyvius auklėjimo ir bendradarbiavimo būdus ugdant klasės bendruomenę, susidedančią iš mokinių, jų tėvų ir mokytojų, dirbančių su klase;

47.1.2. gauti iš klasėje dirbančių mokytojų informaciją apie auklėtinio ugdymosi pasiekimus;

47.1.3. gauti gimnazijoje dirbančių specialistų (socialinio, psichologo ir kt.) konsultacijas ir pagalbą sprendžiant klausimus, susijusius su auklėtiniu.

47.2. Klasės auklėtojas privalo:

47.2.1. domėtis ir rūpintis mokinių sveikata, jų sauga, padėti jiems reguliuoti darbo ir poilsio režimą, puoselėti sveiką gyvenseną;

47.2.2. burti klasėje dirbančius mokytojus ir kitus specialistus (bibliotekininką, psichologą,  logopedą, socialinį pedagogą ir kt.) klasės mokinių ugdymui efektyvinti;

47.2.3. glaudžiai bendrauti su kiekvienu mokiniu ir jo šeima, informuoti tėvus (globėjus, rūpintojus) apie vaiko mokymąsi ir elgesį, neatidėliotinai išsiaiškinti gimnazijos nelankymo priežastis;

47.2.4. tirti mokinių polinkius, poreikius, interesus ir siekti, kad jie dalyvautų svarstant ugdymo turinį, formą ir metodus;

47.2.5. ugdyti mokinių vertybines nuostatas, pilietiškumą, demokratiškumą, iniciatyvumą, atsakomybę, puoselėti dorovę, savigarbą, savarankiškumą;

47.2.6. suteikti mokiniui reikiamą pagalbą pastebėjus, kad jis patiria smurtą, prievartą, seksualinį ir kitokio pobūdžio išnaudojimą, ir apie tai nedelsiant informuoti įstaigos vadovus bei, esant reikalui, Vaiko teisių apsaugos tarnybą;

47.2.7. padėti mokiniams spręsti iškylančias psichologines, bendravimo, mokymosi ir kitas problemas;

47.2.8. padėti mokiniui pasirinkti tolesnę mokymosi ar veiklos sritį;

47.2.9. tvarkyti auklėtinių ugdymo rezultatus įteisinančius dokumentus;

47.2.10. planuoti savo veiklą įstaigos vadovų nustatyta tvarka;

47.2.11. organizuojant ekskursijas ir išvykas, sutvarkyti reikiamą dokumentaciją, patvirtintą Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos, vesti saugaus elgesio instruktažus.

47.3. Klasės auklėtojas už pareigų nevykdymą gali būti baudžiamas gimnazijos darbo tvarkos  taisyklėse nustatyta tvarka.

48. Gimnazijos direktoriaus, direktoriaus pavaduotojų, psichologo, logopedo, socialinio pedagogo, bibliotekininko ir kitų darbuotojų teisės, pareigos ir atsakomybė nurodomos pareigybių aprašymuose.

 

VII.     SAVIVALDA

49. Gimnazijos taryba – aukščiausia įstaigos savivaldos institucija, atstovaujanti mokiniams, mokytojams, tėvams (globėjams, rūpintojams) ir vietos bendruomenei,  telkianti mokinių, jų tėvų (ar vaiko globėjų, rūpintojų), mokytojų ir bendruomenės atstovus svarbiausiems gimnazijos veiklos prioritetams, tikslams numatyti ir uždaviniams spręsti.
50. Pagrindinis gimnazijos tarybos tikslas – atlikti visuomeninę mokyklos valdymo priežiūrą, atsižvelgiant į vietines socialines ekonomines sąlygas, nacionalinės kultūros vertybes, mokinių, visuomenės ir Lietuvos Respublikos poreikius.
51. Gimnazijos taryba už savo veiklą atsiskaito ją rinkusiems mokyklos bendruomenės nariams.

Jei tarybos priimami sprendimai prieštarauja įstatymams ir kitiems gimnazijos veiklą reglamentuojantiems teisės aktams, dalininkai siūlo gimnazijos tarybai juos svarstyti iš naujo. Tarybai atsisakius, ginčas sprendžiamas įstatymų nustatyta tvarka.

52. Gimnazijos taryba atviru balsavimu renkama trejiems metams. Kasmet vietoj išvykusių ar atsistatydinusių išrenkami nauji nariai.
53. Tėvus į gimnazijos tarybą renka visuotinis tėvų susirinkimas (3 atstovus), mokytojus – mokytojų taryba (3 atstovus), mokinius – gimnazijos mokinių taryba (3 atstovus).
54. Taryba išrenka pirmininką, pirmininko pavaduotoją ir sekretorių.
55. Esant reikalui, taryba sudaro laikinas komisijas ir nustato jų funkcijas.
56. Gimnazijos direktorius negali būti gimnazijos tarybos pirmininkas.
57. Posėdis yra teisėtas, jei jame dalyvauja du trečdaliai visų jos narių. Nutarimai priimami dalyvaujančių balsų dauguma.
58. Balsams pasiskirsčius po lygiai, lemiama yra gimnazijos tarybos pirmininko nuomonė. Gimnazijos tarybos nutarimus, kurie prieštarauja įstaigos veiklą reglamentuojantiems dokumentams, įstaigos direktorius prašo svarstyti iš naujo.
59. Gimnazijos taryba renkasi ne rečiau kaip du kartus per metus. Esant reikalui, šaukiami neeiliniai tarybos posėdžiai.
60. Į posėdį gali būti kviečiami mokinių tėvai, mokiniai, mokytojai, atsižvelgiant į svarstomo klausimo turinį.
61. Gimnazijos tarybos sprendimai, atitinkantys įgaliojimus ir neprieštaraujantys įstatymams, yra privalomi įstaigos administracijai,  mokytojams, kitiems darbuotojams, mokiniams ir mokinių tėvams.
62. Gimnazijos tarybos nariai už savo veiklą atsiskaito juos rinkusiems bendruomenės nariams.
63. Gimnazijos taryba:

63.1. gina mokinių, mokytojų ir mokinių tėvų (globėjų, rūpintojų) ir vietos bendruomenės  interesus;

63.2.   nustato gimnazijos veiklos perspektyvas, pagrindines darbo kryptis, teikia pasiūlymus dėl  įstaigos įstatų, gali inicijuoti jų pakeitimus, darbo tvarkos taisykles, gimnazijos veiklos programą, ugdymo organizavimo tvarką;

63.3. inicijuoja šeimos ir gimnazijos bendradarbiavimą;

63.4. aptaria siūlymus dėl vadovėlių užsakymo, papildomos veiklos ir renginių organizavimo;

63.5.  išklauso informaciją apie mokinių ugdymo rezultatus, mokytojų ir administracijos darbą, pareiškia nuomonę vadovams atestuojantis;

63.6.    padeda sudaryti sąlygas visapusiškam mokinių ugdymui ir kūrybiniam mokytojų darbui;

63.7.    turtina gimnazijos materialinę bazę, pasitelkdama į darbą gimnazijos tėvų aktyvą ir ieško įvairių finansavimo šaltinių;

63.8.    sprendžia sukauptų gimnazijai lėšų panaudojimą ugdymo uždaviniams spręsti, mokytojams ir mokiniams materialiai skatinti;

63.9.    imasi būtinų priemonių mokytojams ir administracijai apsaugoti nuo nepamatuoto kišimosi į jų profesinę ir pareiginę veiklą, užkerta kelią diktatui ir savarankiškumo apribojimui;

63.10.  glaudžiai bendradarbiauja su administracija, mokytojų taryba ir gimnazijoje veikiančiomis organizacijomis;

63.11. skiria tėvų atstovus į gimnazijos mokytojų ir pagalbos mokiniui specialistų atestacijos komisiją.

64. Mokytojų taryba – nuolat veikianti gimnazijos savivaldos institucija mokytojų profesiniams bei bendriems ugdymo klausimams spręsti. Ją sudaro įstaigos vadovybė, visi gimnazijoje dirbantys mokytojai, psichologas, logopedas, socialinis pedagogas ir kiti tiesiogiai ugdymo procese dalyvaujantys asmenys.
65. Mokytojų tarybos pirmininkas yra direktorius, Mokytojų tarybos sekretorių renka tarybos nariai.
66. Į mokytojų tarybos posėdžius kviečia pirmininkas ne rečiau kaip kartą per pusmetį, taip pat prasidedant ir baigiantis mokslo metams. Prireikus gali būti sušauktas neeilinis mokytojų tarybos posėdis. Posėdis yra teisėtas, jei jame dalyvauja ne mažiau kaip du trečdaliai tuo metu dirbančių tarybos narių.
67. Mokytojų tarybos nutarimai priimami dalyvaujančiųjų balsų dauguma.
68. Mokytojų taryba:

68.1.   aptaria praktinius švietimo reformos įgyvendinimo klausimus, svarsto mokinių pažangą ir pasiekimus, pedagoginės veiklos tobulinimo būdus;

68.2.   mokytojų taryba priima nutarimus dėl:

68.2.1.   mokinių, lankančių ar baigusių specializuotas valstybines ar savivaldybių dailės, muzikos, meno ar sporto mokyklas, privalomų atitinkamo dalyko pamokų nelankymo, atsiskaitymo formų;

68.2.2.   atleistų nuo dailės, muzikos ir kūno kultūros pamokų mokinių užimtumo;

68.2.3.   dalykų programų skirtumų likvidavimo ir atsiskaitymo tvarkos;

68.2.4.   savarankiško mokinių mokymosi;

68.2.5.   ilgalaikių projektų tematikos, trukmės, vertinimo būdų, savaitinių pamokų skyrimo darbo vadovui (prireikus ir konsultantams);

68.2.6.   mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo ugdymo procese būdų ir laikotarpių;

68.2.7.   pasirenkamųjų dalykų ir dalykų modulių pasiūlos, integruotų dalykų, dalykų modulių programų ir pasirenkamųjų dalykų (jei nėra švietimo ir mokslo ministro patvirtintų) programų rengimo;

68.2.8.   pagilinto dalyko ir antrosios užsienio kalbos mokymo;

68.2.9.   mokinių pasiekimų mokantis tikybos, menų, kūno kultūros (choreografijos), technologijų, pilietiškumo pagrindų, ekonomikos, pasirenkamųjų dalykų ir dalykų modulių vertinimo;

68.2.10.   ugdymo turinio planavimo principų ir laikotarpių (ilgalaikio/trumpalaikio/teminio), orientuojantis į Bendrosiose programose numatytus pasiekimus;

68.2.11.   prevencinių ir kitų programų integravimo į ugdymo turinį;

68.2.12.   pagalbos specialiųjų poreikių mokiniams ir jų ugdymo(si) formų (vaiko gerovės komisijos teikimu);

68.2.13.   mokinių socialinės veiklos organizavimo principų ir būdų, siejamų su mokinių, gimnazijos ir vietos bendruomenės poreikiais;

68.3.   diskutuoja dėl gimnazijos veiklos programos, aptaria ugdymo planų, bendrųjų ugdymo programų įgyvendinimo ir bendrojo išsilavinimo standartų pasiekimo klausimus, ugdymo programų realizavimą bei jų tobulinimą;

68.4.   analizuoja mokinių mokymosi, elgesio ir neformaliojo ugdymo klausimus;

68.5.   mokiniams, stokojantiems mokymosi motyvacijos, siūlo kitą mokymosi, o sulaukusiems 16 m. – kitą mokymosi ir veiklos formą;

68.6.   aptaria mokinių sveikatos, saugos darbe, poilsio ir mitybos klausimus.

69. Mokinių taryba – aukščiausia mokinių savivaldos institucija, kurios nuostatus tvirtina gimnazijos direktorius.
70. Atstovai į mokinių tarybą  renkami klasės mokinių susirinkimuose. Į mokinių tarybą rinkimai vyksta vadovaujantis demokratiniais rinkimų principais: visuotinumu, konkurencija, periodiškumu.
71. Mokinių taryba:

71.1.   svarsto ugdymo planų, programų projektus ir teikia siūlymus dėl jų įgyvendinimo, suderinusi su įstaigos vadovybe, tvirtina svarbiausių renginių mokiniams planus;

71.2.   planuoja ir organizuoja popamokinį darbą ir laisvalaikį;

71.3.   rūpinasi drausmės ir tvarkos palaikymu gimnazijoje;

71.4.   organizuoja socialinės rūpybos veiklą;

71.5.   inicijuoja gimnazijos laikraščio leidybą;

71.6.   organizuoja ir kontroliuoja mokinių budėjimą gimnazijoje;

71.7.   organizuoja poilsio, sporto, kultūros renginius;

71.8.   rengia siūlymus ugdymo procesui tobulinti, teikia siūlymus darbo tvarkos taisyklių tobulinimui ir jų įgyvendinimui;

71.9.   svarsto mokinių elgesį, siūlo paskatinimus ir nuobaudas;

71.10.   gina mokinių teises, kurias reglamentuoja teisės aktai;

71.11.   koordinuoja klasių kolektyvų veiklą;

71.12.   rūpinasi klasių ir kabinetų materialine, estetine ir higienine būkle;

71.13.   mokinių tarybos susirinkimai šaukiami ne rečiau kaip kartą per mėnesį;

71.14.   mokinių tarybos nutarimai yra privalomi visiems mokiniams.

72. Gimnazijos vadovybei ar mokytojų tarybai nutarus, gali būti organizuojamas gimnazijos visuotiniai tėvų susirinkimai.
73. Gimnazijos metodinei veiklai organizuoti sudaroma metodinė taryba. Ją sudaro dalykų ar dalykų sričių metodinių grupių pirmininkai. Metodinė taryba veikia pagal įstaigos direktoriaus patvirtintus metodinės tarybos nuostatus.
74. Veiklos klausimus, kurių svarstymas nėra gimnazijos tarybos ir mokytojų tarybos funkcijos, svarsto ir sprendimus priima direkcinė taryba.
75. Direkcinę tarybą sudaro direktorius ir direktoriaus pavaduotojai ugdymui.
76. Į direkcinės tarybos pasitarimus gali būti kviečiami ir kiti gimnazijos bendruomenės nariai.

 

VIII. GIMNAZIJOS VALDYMAS 

77. Gimnazija turi visuotinį dalininkų susirinkimą ir vienasmenį valdymo organą – direktorių. Kol dalininkas yra vienas, jo raštiški sprendimai prilygsta visuotinio dalininkų susirinkimo sprendimams. Visuotinis dalininkų susirinkimas šaukiamas LR Viešųjų įstaigų įstatyme numatyta tvarka.Visuotinis dalininkų susirinkimas:

77.1.   keičia viešosios įstaigos įstatus;

77.2.   nustato paslaugų, darbų bei produkcijos kainas ir tarifus ar jų nustatymo taisykles;

77.3.   skiria ir atleidžia viešosios įstaigos vadovą, nustato jo darbo sutarties sąlygas, skiria tarnybines nuobaudas, sprendžia materialinės atsakomybės klausimus;

77.4.   tvirtina metinę finansinę atskaitomybę;

77.5.   priima sprendimą dėl viešajai įstaigai nuosavybės teise priklausančio ilgalaikio turto perleidimo, nuomos, perdavimo pagal panaudos sutartį ar įkeitimo;

77.6.   priima sprendimą dėl viešosios įstaigos reorganizavimo ir reorganizavimo sąlygų tvirtinimo;

77.7.   priima sprendimą pertvarkyti viešąją įstaigą;

77.8.   priima sprendimą likviduoti viešąją įstaigą ar atšaukti jos likvidavimą;

78. Gimnazijai vadovauja direktorius.
79. Direktorius:

79.1.   organizuoja gimnazijos veiklą ir veikia jos vardu santykiuose su kitais asmenimis;

79.2.   telkia gimnazijos bendruomenę valstybinei švietimo politikai, ilgalaikėms ir trumpalaikėms gimnazijos veiklos programoms įgyvendinti;

79.3.   aiškina gimnazijos bendruomenės nariams valstybinę, savivaldybės švietimo politiką, inicijuoja gimnazijos veiklos programų, projektų rengimą, organizuoja jų vykdymą;

79.4.   skiria vadybines funkcijas pavaduotojams, tvirtina jų pareigybių aprašymus, koordinuoja jų darbą, sudaro galimybes jiems savarankiškai dirbti, įpareigoja periodiškai atsiskaityti už nuveiktą darbą;

79.5.   organizuoja gimnazijos struktūrų veiklos planavimą, ugdymo procesą, taip pat ugdymo planų rengimą, tvirtina tvarkaraščius;

79.6.   sudaro Vaiko gerovės komisiją, rūpinasi specialiosios pedagoginės-psichologinės pagalbos mokiniams teikimu;

79.7.   rūpinasi pedagoginio ir aptarnaujančio personalo kvalifikacijos tobulinimu, palankaus mikroklimato ugdymui ir darbui kūrimu, formuoja demokratinius, bendradarbiavimu grindžiamus gimnazijos bendruomenės santykius, skatina etikos normų laikymąsi gimnazijoje;

79.8.   inicijuoja gimnazijos vidaus darbo tvarkos taisyklių rengimą, mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo sistemą gimnazijoje, jų svarstymą ir teikia jas gimnazijos tarybai pritarti;

79.9.   kartu su gimnazijos taryba nustato mokinių elgesio vertinimą ir darbuotojų skatinimo ir nuobaudų sistemą;

79.10.  rūpinasi gimnazijos intelektualiniais, materialiniais ir finansiniais ištekliais, darbų, priešgaisrine  ir civiline sauga; kuria sveiką, saugią, užkertančią kelią bet kokioms smurto, prievartos apraiškoms bei žalingiems įpročiams aplinką;

79.11.  palaiko ryšius su vietos bendruomene, gimnazijos rėmėjais, švietimo valdymo institucijomis, organizacijomis, visuomene; rūpinasi mokinių tėvų švietimu; inicijuoja ir palaiko tarptautinius ryšius su įvairių šalių švietimo institucijomis; kuria ugdymui palankią sociokultūrinę aplinką, užtikrina švietimo kokybę;

79.12.  sudaro mokymo sutartis su mokiniais, jų tėvais (globėjais, rūpintojais), atstovauja gimnazijai jas įgyvendinant;

79.13.  rengia ir informuoja gimnazijos bendruomenę ir kitas suinteresuotas institucijas apie gimnazijoje vykdomas programas, priėmimo į gimnaziją sąlygas, mokytojų kvalifikaciją, gimnazijos bendruomenės tradicijas ir gimnazijos pasiekimus;

79.14.  priima ir atleidžia iš darbo pedagoginį ir aptarnaujantį personalą, skatina ir skiria drausmines nuobaudas, tvirtina darbuotojų pareigybių aprašymus;

79.15.  organizuoja pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrą ir brandos egzaminų vyksmą, nustatyta tvarka teikia informaciją Nacionaliniam egzaminų centrui;

79.16.  analizuoja ir vertina gimnazijos veiklą ir jos rezultatus, inicijuoja gimnazijos veiklos kokybės įsivertinimą;

79.17.  atlieka funkcijas, įtvirtintas gimnazijos įstatuose ir pareigybės aprašyme; atsako už visą gimnazijos veiklą;

79.18.  gimnazijos vardu sudaro ir nutraukia sandorius;

79.19.  vykdo visuotinio dalininkų susirinkimo pavestas užduotis;

79.20.  užtikrina tinkamą ugdymo proceso vyksmą, ugdymo turinio kaitą, diegia naujoves, atlieka tyrimus, darančius įtaką gimnazijos veiklos efektyvumui;

79.21.  palaiko ryšius su Vaiko teisių apsaugos tarnyba, plėtoja ryšius su mokinių tėvais (globėjais, rūpintojais);

79.22. visiškai atsako už teisingą jo vadovaujamos įstaigos išlaidų sąmatos vykdymą;

79.23.  atstovauja įstaigai kitose institucijose: teismuose, įvairiuose posėdžiuose, pasitarimuose, derybose arba raštu įgalioja atstovauti kitą asmenį;

79.24.  rengia įstatus ir jų pataisas, teikia gimnazijos tarybai aprobuoti ir visuotiniam dalininkų susirinkimui tvirtinti;

79.25.  rengia darbuotojų atostogų grafikus ir nustatyta tvarka juos tvirtina;

79.26.  imasi priemonių, kad laiku būtų suteikta pagalba mokiniui, kurio atžvilgiu buvo taikytas smurtas, prievarta, seksualinio ar kitokio pobūdžio išnaudojimas, ir apie tai informuoja atsakingas institucijas;

79.27.  nustatyta tvarka sudaro ir nutraukia sutartis su tiekėjais;

79.28.  laisvai pasirenka veiklos organizavimo būdus ir formas;

79.29.  įstatymo nustatyta tvarka gali turėti pamokas;

79.30.  atsako už finansinės atskaitomybės sudarymą, visuotinio dalininkų susirinkimo sušaukimą, duomenų ir dokumentų pateikimą Juridinių asmenų registrui, pranešimą dalininkams apie įvykius, turinčius esminės reikšmės gimnazijos veiklai, viešosios įstaigos dalininkų registravimą, informacijos apie viešosios įstaigos veiklą pateikimą visuomenei, viešos informacijos paskelbimą, Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme numatytų gimnazijos vadovo funkcijų vykdymą, kitus veiksmus, kurie yra vadovui numatyti teisės aktuose bei šiuose įstatuose;

79.31.  tvirtina gimnazijos etatų sąrašą, kuris, atsižvelgiant į jos poreikius, gali skirtis nuo pagal šių įstaigų tipinius etatus parengto etatų sąrašo.

80. Direktoriaus pavaduotojų ugdymui vadybines funkcijas paskirsto direktorius, tvirtindamas jų pareigybių aprašymus ir atsižvelgdamas į priskirtas gimnazijos veiklos kuravimo sritis. Direktoriaus pavaduotojai ugdymui:

80.1.   telkia gimnazijos bendruomenę švietimo politikai įgyvendinti, teikia profesinę pagalbą mokytojams, prižiūri, kaip vykdomi švietimo politiką ir pedagogų veiklą reglamentuojantys dokumentai;

80.2.   organizuoja ugdymo plano, bendrųjų programų vykdymą, pamokų ir neformaliojo ugdymo tvarkaraščių sudarymą;

80.3.   vadovauja neįgaliųjų vaikų integravimosi programų įgyvendinimui, organizuoja vaiko gerovės komisijos darbą, sergančių mokinių mokymą namuose ir ligoninėse;

80.4.   stebi ugdymo procesą, kontroliuoja, kaip mokinių žinios, gebėjimai ir įgūdžiai atitinka valstybinius išsilavinimo standartus, vertina ugdymo rezultatus;

80.5.   analizuoja ir koreguoja mokinių bendrojo bei neformaliojo švietimo pokyčius;

80.6.   rengia ugdymo programų, vadovėlių, mokymo priemonių, naujų ugdymo formų ir metodų aptarimus;

80.7.   skatina mokytojų savarankiškam profesiniam tobulėjimui, dalykiniam bendradarbiavimui, atestavimuisi, gimnazijos veiklos kokybės įsivertinimui;

80.8.   organizuoja pedagoginį mokinių tėvų (globėjų) švietimą;

80.9.   informuoja mokinių tėvus ir kitas suinteresuotas institucijas apie vaikus, vengiančius mokytis, ir įstatymų nustatyta tvarka taiko poveikio priemones;

80.10.  rūpinasi specialiosios pedagoginės ir psichologinės pagalbos mokiniams teikimu;

80.11.  tvarko mokinių ir gimnazijos baigimo dokumentų apskaitą;

80.12.  vykdo mokinių teisės pažeidimų prevenciją, informuoja atsakingas institucijas apie vengiančius mokytis ir lankyti gimnaziją vaikus, įstatymų numatyta tvarka taiko poveikio priemones;

80.13.  vykdo tabako, alkoholio, narkotinių, psichotropinių ir kitų psichoaktyvių medžiagų vartojimo prevenciją;

80.14.  inicijuoja mokytojų dalyvavimą tiriamajame ir projektiniame darbe;

80.15.  stiprina ryšius su šalies ir užsienio ugdymo institucijomis; rūpinasi bendradarbiavimo su Lietuvos ir kitų šalių švietimo įstaigomis vystymu;

80.16.  rūpinasi mokinių profesiniu informavimu;

80.17.  organizuoja metodinį darbą;

80.18.  organizuoja tėvų (ar vaiko globėjų) švietimą;

80.19.  organizuoja gimnazijos veiklos kokybės įsivertinimą;

80.20.  pildo darbo laiko apskaitos žiniaraštį;

80.21.  pildo statistinius duomenis, susijusius su mokytojų ir mokinių duomenimis;

80.22.  vykdo kuruojamų dalykų priežiūrą;

80.23.  vykdo kitas pareigybės aprašyme numatytas funkcijas.

81. Ūkio dalies vedėjas:

81.1.   rūpinasi gimnazijos materialiniais ir informaciniais ištekliais, patalpų paruošimu darbui, sanitarija ir higiena, priešgaisrine ir darbų sauga;

81.2.   organizuoja aptarnaujančio personalo darbą;

81.3.   pildo darbo laiko apskaitos žiniaraštį;

81.4.   rūpinasi gimnazijos pastatų, inventoriaus ir mokymo priemonių apsauga;

81.5. vykdo kitas pareigybės aprašyme numatytas funkcijas.

 

IX. PRIĖMIMAS Į DARBĄ, DARBO ORGANIZAVIMAS IR APMOKĖJIMAS

82. Gimnazijos direktorių skiria ir iš pareigų atleidžia visuotinis dalininkų susirinkimas. Kandidatai turi atitikti Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos nustatytus kvalifikacinius reikalavimus.
83. Direktorius teisės aktų nustatyta tvarka skiria ir atleidžia visus gimnazijos darbuotojus, tvirtina jų pareigybių aprašymus.
84. Įstaigos vadovo, direktoriaus pavaduotojų, mokytojų ir kitų pedagoginės psichologinės pagalbos funkcijas vykdančių darbuotojų pareiginės algos kriterijai nustatomi vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro įsakymais, kitais teisės aktais. Konkretų darbuotojų darbo užmokestį nustato direktorius.
85. Darbo apmokėjimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos darbo kodeksas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimai, Švietimo ir mokslo ministerijos teisės aktai, o taip pat VVKKC.

 

X. ATESTACIJA. KVALIFIKACIJOS TOBULINIMAS

86. Gimnazijos vadovai ir mokytojai atestuojami Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos nustatyta tvarka.
87. Mokytojų kvalifikacijos tobulinimas vyksta pagal gimnazijos metinėje veiklos programoje patvirtintą kvalifikacijos tobulinimo programą, mokytojų atestaciją vykdo gimnazijos mokytojų ir pagalbos mokiniui specialistų atestacijos komisija.
88. Gimnazijos vadovų atestaciją vykdo gimnazijos vadovų atestacijos komisija.

 

XI. PASIEKIMŲ PATIKRINIMAI. EGZAMINAI

89. Gimnazijoje organizuojama:

89.1.   pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimas baigusiems pagrindinio ugdymo programą; jo organizavimo ir vykdymo tvarką nustato Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija ir Nacionalinis egzaminų centras;

89.2.   brandos egzaminai baigusiems vidurinio ugdymo programą; jų organizavimo ir vykdymo tvarką nustato Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija ir Nacionalinis egzaminų centras.

 

XII. IŠSILAVINIMO, KVALIFIKACIJOS, PASIEKIMŲ PAŽYMĖJIMŲ IŠDAVIMAS

90. Mokymosi pasiekimų pažymėjimų, Pradinio išsilavinimo pažymėjimų, Pagrindinio išsilavinimo pažymėjimų, Brandos atestatų ir jų priedų išdavimo tvarkos taisykles nustato Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija.
91.  Už pažymėjimų, brandos atestatų bei jų priedų blankų užsakymą, aprūpinimą, saugojimą, atsiskaitymą už panaudotus blankus atsako direktoriaus įsakymu paskirtas jo pavaduotojas ugdymui.
92. Už duomenų pateikimą raštinės vedėjai pažymėjimams, brandos atestatams bei jų priedams atsakingi klasių auklėtojai.

 

XIII. GIMNAZIJOS  RYŠIAI

93. Gimnazija palaiko ryšius ir bendradarbiauja su jos veikla susijusiais juridiniais ir fiziniais asmenimis (švietimo, sveikatos, kultūros, vaiko teisių apsaugos ir kt.), vietos bendruomene.
94. Gimnazija gali kviesti dirbti mokytojus iš užsienio šalių, įstatymų nustatyta tvarka mokėti jiems atlyginimą.

 

XIV. ĮSTAIGOS VEIKLOS PRIEŽIŪRA

95. Ugdymo stebėseną įstaiga vykdo pagal Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro patvirtintus švietimo stebėsenos rodiklius ir jo nustatytą tvarką.
96. Valstybinę ugdymo veiklos priežiūrą vykdo Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija. 97.   Mokytojų darbą stebėti turi teisę gimnazijos direktorius, direktoriaus pavaduotojai. Kiti asmenys stebėti mokytojų darbą gali tik gavę gimnazijos direktoriaus sutikimą.
97. Įstaigos veiklą prižiūrinčios institucijos Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos nustatyta tvarka informuoja visuomenę apie gimnazijos atliekamo ugdymo kokybę.
98. Įstaigos finansinės veiklos kontrolę atlieka visuotinio dalininkų susirinkimo paskirta audito įmonė arba auditorius, ūkinės-finansinės veiklos kontrolę vykdo valstybinės institucijos LR įstatymų nustatyta tvarka.

 

XV. TURTAS, LĖŠŲ ŠALTINIAI IR JŲ NAUDOJIMAS

100. Gimnazijos lėšų šaltiniai gali būti:

100.1.  dalininkų (savininko) skiriamos lėšos, rėmėjų perduotas turtas bei lėšos;

100.2.  pajamos už paslaugas ir sutartinius darbus ar kitą nustatytą šiuose įstatuose veiklą;

100.3.  valstybės ir savivaldybės biudžeto tiksliniai asignavimai;

100.4. Lietuvos ir užsienio fondų asignavimai;

100.5.  lėšos, gautos kaip parama, dovana, taip pat gautos pagal testamentą;

100.6.  kitos teisėtai įgytos lėšos.

101. Gimnazijos lėšos (finansiniai ištekliai) sudaromos iš vidinių ir išorinių šaltinių.
102. Vidiniai finansavimo šaltiniai gali būti pajamos iš ūkinės veiklos, amortizaciniai atskaitymai ir pelnas iš komercinės-ūkinės veiklos, lėšos, gautos pardavus ilgalaikį turtą. Amortizacinius atskaitymus įstaiga gali naudoti tik pagrindinių priemonių fiziniam ir moraliniam nusidėvėjimui atkurti.
103. Išoriniai finansavimo šaltiniai gali būti valstybės ir savivaldybės biudžeto tiksliniai asignavimai, Lietuvos ir užsienio fondų asignavimai, lėšos, gautos kaip parama, dovana, taip pat pagal testamentą.
104. Lėšos, gautos iš vidinių finansavimo šaltinių, direktoriaus sprendimu naudojamas įstaigos veiklai plėtoti.
105. Lėšoms, gaunamoms iš Lietuvos valstybės ar savivaldybės biudžeto bei įvairių fondų,   turi būti sudaryta išlaidų sąmata ir šios lėšos laikomos atskiroje sąskaitoje.
106.  Lėšoms, gaunamoms iš kitų išorinių šaltinių, panaudoti išlaidų sąmatos sudaromos, jei to reikalauja lėšas suteikiantys subjektai. Paramos bei pagal testamentą gautos lėšos naudojamos paramos teikėjo fizinio ar juridinio asmens arba testatoriaus nurodymu įstatuose numatytai veiklai ir laikomos atskiroje lėšų sąskaitoje.
107. Gimnazijos turtą sudaro dalininkų (savininko) arba rėmėjų jai perduotas turtas įstatuose nurodytiems tikslams ir uždaviniams įgyvendinti, taip pat turtas, gautas pagal testamentą, finansiniai ištekliai, kitas teisėtai įgytas turtas.
108. Gimnazijai gali būti perduotas turtas neatlygintinai naudotis panaudos pagrindais, patikėjimo teise ar kaip investicija.
109. Gimnazija gali parduoti, išnuomoti, įkeisti ilgalaikį turtą tik gimnazijos visuotinio dalininkų susirinkimo nutarimu.
110. Dalininkų įnašai sudaro gimnazijos dalininkų kapitalą. Dalininkų įnašai nurodomi gimnazijos dokumentuose, o dalininkui išduodamas jo kapitalo dalį patvirtinantis dokumentas. Jeigu dalininkas papildomai perduoda gimnazijai įnašus, parduoda ar kitaip perleidžia dalininko teises kitam asmeniui, turi būti atitinkamai pakeičiami įnašai įstaigos dokumentuose ir pakeičiami įnašų vertę patvirtinantys dokumentai. Dalininkų įnašai gali būti pinigai, taip pat pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą įvertintas materialusis turtas. Dalininkų kapitalas gali būti didinamas tik dalininkų įnašais. gimnazija, pardavusi jos veiklai nereikalingas vertybes, gaunamas pajamas naudoja visuotinio dalininkų susirinkimo nustatytoms veiklos kryptims.
111. Lėšos, iš kurių buvo suformuotas dalininkų kapitalas, naudojamas pagrindinei veiklai ir jos tikslams pasiekti.
112. Gimnazijoje gali būti sudaromi rezervai, taip pat perkainojimo rezervas. Rezervai sudaromi, keičiami, naudojami ir panaikinami visuotinio dalininkų susirinkimo sprendimu. Iš perkainojimo rezervo negali būti mažinami įstaigos nuostoliai.
113. Gimnazijos pajamos gali būti naudojamos tik gimnazijos veiklai ir jos tikslams siekti, samdomų darbuotojų darbo užmokesčiui ir įstaigos ūkinėms išlaidoms padengti.
114. Gimnazijos gautas pelnas gali būti naudojamas tik gimnazijos įstatuose nustatytiems gimnazijos veiklos tikslams siekti. Gimnazijos pelnas negali būti skiriamas dalininkams (savininkui), gimnazijos organų nariams, darbuotojų premijoms.

 

XVI.    ĮSTATŲ TVIRTINIMAS, KEITIMAS IR PAPILDYMAS

115. Pakeistus gimnazijos įstatus pasirašo visuotinio dalininkų susirinkimo, priėmusio sprendimą pakeisti įstatus, įgaliotas asmuo.
116. Gimnazijos įstatai keičiami ir papildomi, pasikeitus įstatų reikalavimams, vadovo, gimnazijos tarybos ir dalininkų iniciatyva. Naujos redakcijos įstatus tvirtina visuotinis dalininkų susirinkimas.

 

XVII.  DOKUMENTŲ VALDYMAS IR SAUGOJIMAS, INFORMACIJOS APIE GIMNAZIJOS VEIKLĄ PATEIKIMO DALININKAMS TVARKA

117. Dokumentų saugojimą ir valdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos archyvų įstatymas, Raštvedybos taisyklės, patvirtintos Lietuvos archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinio direktoriaus 2001 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 88, Dokumentų rengimo ir įforminimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinio direktoriaus 2001 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. 19, Bendrojo lavinimo mokyklų dokumentų saugojimo terminų rodyklė, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro ir Lietuvos archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinio direktoriaus 2005 m. rugpjūčio 29 d. įsakymu Nr. ISAK-1776/V-83, ir Bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodyklė, patvirtinta Lietuvos archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugpjūčio 15 d. įsakymu Nr. 38.
118. Dalininkui pareikalavus, gimnazija ne vėliau kaip per 7 dienas nuo reikalavimo gavimo dienos privalo sudaryti dalininkui galimybę susipažinti ir (ar) pateikti kopijas šių dokumentų: įstatų, metinės finansinės atskaitomybės ataskaitų, veiklos ataskaitų, auditoriaus išvadų bei audito ataskaitų, visuotinių dalininkų susirinkimų protokolų ar kitų dokumentų, kuriais įforminti visuotinio dalininkų susirinkimo sprendimai, taip pat kitų dokumentų, kurie turi būti vieši pagal įstatymus. Jei dokumentuose, kurie neturi būti vieši pagal įstatymą, yra komercinė (gamybinė) paslaptis, gimnazija turi teisę pareikalauti iš dalininko pateikti jos nustatytos formos rašytinį įsipareigojimą neatskleisti komercinės (gamybinės) paslapties.
119. Atsisakymą pateikti dokumentus gimnazija turi įforminti raštu, jeigu dalininkas to pareikalauja. Ginčus dėl dalininko teisės į informaciją sprendžia teismas.
120. Gimnazijos dokumentai, jų kopijos ar kita informacija dalininkams turi būti pateikiama neatlygintinai.

 

XVIII.  INFORMACIJOS APIE ĮSTAIGOS VEIKLĄ PATEIKIMO VISUOMENEI TVARKA

121. Informacija apie įstaigos veiklą visuomenei yra teikiama įstaigos buveinėje bei  interneto svetainėje (www.kkcvidurine.lt).

Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytais atvejais pranešimai ir skelbimai, kuriuose pateikiama Gimnazijos vieša informacija, viešai skelbiami spaudoje Lietuvos Respublikos dienraštyje „Lietuvos rytas“ ir/ ar  Marijampolės krašto laikraštyje ,,Suvalkietis“. Už Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymo ir šių Gimnazijos nustatytos informacijos viešą paskelbimą yra atsakingas Gimnazijos vadovas.

 

XIX.   ĮSTAIGOS STEIGIMO IR VEIKLOS NUTRAUKIMO TVARKA

122. Gimnazija turi teisę steigti savo filialus ar atstovybes Lietuvos Respublikoje ar užsienio šalyje (Europos Sąjungos narėje) visuotinio dalininkų susirinkimo nutarimu.
123. Filialų (atstovybių) nuostatus tvirtina visuotinis dalininkų susirinkimas.
124. Filialų (atstovybių) veikla nutraukiama visuotinio dalininkų susirinkimo nutarimu.

 

XX. ĮSTAIGOS PABAIGA IR PERTVARKYMAS

125. Gimnazija reorganizuojama, likviduojama ar pertvarkoma vadovaujantis Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu ir Lietuvos Respublikos švietimo įstatymu, Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymu, Bendrojo lavinimo, specialiojo ugdymo, profesinio mokymo mokyklų, pagalbą mokiniui, mokytojui ir mokyklai teikiančių įstaigų steigimo, reorganizavimo, likvidavimo ir pertvarkymo kriterijų sąrašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programą, tinklo kūrimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės, kriterijais.
126. Apie būsimą gimnazijos reorganizavimą, likvidavimą ar pertvarkymą steigėjai (dalininkai) privalo raštu pranešti kiekvienam mokiniui ne vėliau kaip prieš tris mėnesius iki gimnazijos reorganizavimo, likvidavimo ar pertvarkymo pradžios. Steigėjai (dalininkai) privalo įvykdyti visus mokymosi sutartyje numatytus įsipareigojimus mokiniams.

________________________