SEK MUS

Mano kepta duonelė

2017 spalio 1

Tėveliai vis kartoja, jog „duona – šventa“. Kodėl gi?…. Vakar, t.y. rugsėjo 27 dieną,  tai pajutome dalyvaudami Edukacinėje programoje „Duonos kelias iki stalo“ Prienų krašto muziejuje. Senovinėje pirkioje radome dailiai apsirengusias močiutes, kurios pasakojo kaip mūsų protėviai augino, brandino duonelę, meldėsi už ją, kad tik ji būtų skalsi. Ką tai reiškia – „skalsi“?… Sužinojome, jog „skalsu“ – tai ligi soties. Mums tai buvo nauja, nes visko turime pilnai, o ypač duonos… Bet taip buvo ne visada. Pajutome, kiek prakaito reikia išlieti, kai ariama dirva. Rinkome geriausią artoją, sumaniausią sėjėją, geriausią pjovėją, geriausią mįslių įminimo meistrą. O dar kiek pasakojimų apie senovės lietuvių tradicijas, kostiumą ir vaišes išgirdome….

Skani buvo duonelė, nes patys formavome kepalėlius, žymėjome, prižiūrėjome krosnį. Ir dar parvežėme lauktuvių mamai. O grįžtant namo dar ir grybauti užsukome. Juk šiemet kiekvienas gali būti grybų karalius!

2b klasė ir mokytoja Edita