Iš birželio 17 į birželio 18 naktį  mūsų gimnazijoje Mokinių taryba organizavo  projektą ,,Naktis mokykloje. Būk mano draugas“. Jau pavadinimas skelbia, kad projekto tikslas – susirasti draugų, mokytis bedrauti ir bendradarbiauti, įveikti iškilusius sunkumus bei kūrybingai praleisti laisvalaikį. Taip triukšmingai palydėjome besibaigiančius mokslo metus ir pasitikome atostogas.

Mokiniai gavo užduotis – įrengti klasę-kavinę, klasę-relaksacijos kambarį, klasę-siaubo kambarį, klasę – policijos nuovadą, klasę-žaidimų kambarį ir pan. Mokinių fantazijai ribų nebuvo. Vos įžengus į kavinę (6a klasė), pasitiko žaviai besišypsančios barmenės, palydėdavo prie staliuko ir pateikdavo meniu. Kad būtų platus asortimentas, prisidėjo ir 6a klasės mamytės. Vaisiai, pyragai, tortai…Tariame Joms nuoširdžiai ačiū. Eilė nusidriekė patekti į siaubo kambarį. III gimnazijos klasės mokiniai jį įrengė gimnazijos rūsiuose. Kad išlaisvintum pagrobtą draugą, pirmiausiai turėjai susitikti su nacių nužudytų merginų vėlėmis, surasti raktelį ir išlaisvinti kruvinąją Merę. Neišlaisvinau nei Merės, nei savo draugo. Pabėgau. Teko kviesti į pagalbą matematiką Audrių. Kostiumų originalumas  visus paliko be žado.

Vienuoliktą valandą pasitikome Lietuvos kariuomenės Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Vytenio bataliono  karius. Jie mus pamokė, kaip naudotis racijomis, šaudyti į taikinius, žaisti žaidimus. O mes juos pakvietėme puodeliui arbatos į savo kavinę.

Kad gimnazijoje būtų tvarka,  dirbo policija – mūsų aštuntokai, todėl nusižengimų užfiksuota nebuvo.

Toliau labai uoliai su gimnazijos teritorijos žemėlapiais rankose ieškojome lobio, nes už surinktus paslėptus saldainius laukė  didelis saldus prizas. Prizas laukė ir už įdomiausiai pasektą šiurpę.

Antrą valandą nakties atvyko trenerė Edita ir visi, kas dar turėjo jėgų, sportavo, šoko. Kai kurie po 15 minučių  pasidavė ir nėrė į relaksacijos kambarį.

Ketvirtą valandą susirinkome visi į gimnazijos holą  ir žiūrėjome filmą apie Fredį Merkurį ,,Bohemijos rapsodija”. Labai merkėsi akys, bet užmigti buvo pavojinga. Uoliausi projekto dalyviai laukė su flomasteriais rankose. Tad ne vienas atsibudęs stebėjosi iš kažkur atsiradusiais nupieštais ūsais. Aptarti filmo, surengti diskusijos nepavyko. Neužteko jėgų.

Šaunuoliai mūsų vaikai, nes smagu, kad jie nori, organizuoja, reikalauja.  O mums, mokytojams,  nėra nieko gražiau už laimingas jų akis.

 Gražios visiems vasaros.

                                                       Mokytoja I. Martinaitienė